Lietuvos valstybės atkūrimo diena kitaip

Print This Post

m1VASARIO 16–oji – LIETUVOS VALSTYBĖS ATKŪRIMO DIENA – 99-asis Lietuvos gimtadienis. Šiais metais Valstybės atkūrimo dieną nusprendėme paminėti KITAIP. Šventę kūrėme kartu su šv. Juozapo šeimos namais. Šventinė diena prasidėjo ryte pamokose, kur mokytojai kartu su mokiniais kalbėjosi apie Lietuvą, jos istoriją, papročius, tradicijas ir pan. Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjimas susidėjo iš kelių dalių: valstybinės vėliavos gamybos, komandinių orientacinių varžybų, žodžio LIETUVA „rašymo“ bei šokių kieme.
Šventinį minėjimą pradėjo direktoriaus pavaduotoja ugdymui, laikinai atliekanti direktoriaus funkcijas, Norūna Grybienė, sveikindama su valstybine švente ir teigdama, kad mūsų istorija turtinga svarbiomis, pasididžiavimo vertomis ir minėtinomis datomis, tačiau dalis jų yra ne šiaip sau garsios, bet atraminės, pamatinės. Būtent tokia yra ir Vasario 16-oji – diena, labai reikšminga kiekvienam lietuviui bei visiems mums kartu, žinantiems ir gerbiantiems savo šalies praeitį. Ji lemtinga mūsų tautos dabarčiai ir ateičiai.

Ji taip pat minėjo, jog Vasario 16-oji (Valstybės atkūrimo diena) – nacionalinė Lietuvos šventė, skirta 1918-aisiais dvidešimties Lietuvos Tarybos signatarų pasirašytam Lietuvos nepriklausomybės aktui, skelbiančiam, kad Lietuva atstatanti nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis iki tos dienos. paminėti, bei visus susirinkusius į mokyklos-daugiafunkcio centro salę pakvietė sugiedoti Tautišką giesmę. Šis aktas tapo pamatu, kuris vienijo žmones, kovojusius už laisvą ir nepriklausomą Lietuvos valstybę – mūsų visų NAMUS. Kiekvienos valstybės gyvenimas persmelktas simbolių ir įvairių simbolinių ceremonijų, apie kurių kilmę ir prasmę dažnas pilietis net nepagalvoja. Dauguma šių simbolių ir simbolinių ritualų savo ištakomis remiasi į giliausią senovę, dažnai kilo iš archajiškiausių religinių praktikų, tačiau mūsų laikais tikriausiai tik retas suvokia, kad nešdamas vėliavą ar giedodamas himną iš tiesų atkartoja tai, kas buvo daroma daugybę amžių prieš mus ir, matyt, bus daroma po mūsų. Kaip žinia, pagrindiniais bet kurią šalį reprezentuojančiais simboliais laikomi vėliava, herbas ir himnas.
Taigi, mūsų bendruomenė – dideli ir maži, pasitelkdami delniukų šilumą, pagaminome valstybės vėliavą, į kurią nukreipėme savo rankas. Vėliava juk simbolizuoja bendrą dvasią ir vienybę, žymi garbę bei pripažinimą tarp kitų tautų ar šalių. Mokiniai prisiminė, ką simbolizuoja trys horizontalios vienodo pločio spalvos: geltona spalva – saulė, šviesa ir gerovė, žalia – gamtos grožis, laisvė ir viltis, raudona – žemė, drąsa, pralietas už Tėvynę kraujas.
Po Tautinės vėliavos gamybos visi bendruomenės nariai, norintys dalyvauti orientacinėse varžybose, skirtose Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjimui, rinkosi Paparčių MDC aikštelėje. Kiekviena komanda turėjo susiorientuoti ir surinkti po Paparčių teritoriją išdėliotus kontrolinius punktus. Per apdovanojimus pasidžiaugėme vieni kitų ypatingais gebėjimais, įvertinome kovojusius dėl aukščiausių rezultatų. Dėkojame orientacines varžybas koordinavusiems ir organizavusiems  mokytojams – Martynui Ambrizui ir Nauriui Gumbrevičiui.
Orientacinėmis varžybomis ir šių varžybų nugalėtojų apdovanojimais Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjimo šventė nesibaigė. Kiek atsipūtę visi rinkomės prie Paparčių dominikonų vienuolyno koplyčios, kur, kaip teigė šv. Juozapo šeimos namų direktorė Rūta Kanclerytė, bandėme išmatuoti, kiek Lietuvos telpa mumyse. Mums pavyko… mes tai padarėme, „užrašydami“ žodį Lietuva.
Paskutinis šventinės dienos akcentas – šokiai, kurie vyko lauke skambant liaudiškai muzikai, liaudies dainoms. Maceina yra pasakęs, kad „tautinė dabartis negali būti iš esmės kitas gyvenimas negu tas, kurį tauta gyveno prieš keletą šimtų metų.“ Mūsų papročiai ir tradicijos persipina su liaudies dainomis, šokiais, žaidimais. Savo muzikiniu folkloru garsiname savo kraštą, išreiškiame savo tautos charakterį, istoriją, tikėjimą, gyvenimo būdą, net supančią gamtą. Visa tai svarbu perduoti iš kartos į kartą. Tad, kodėl nešvęsti linksminantis pagal liaudiškus ritmus?..
Už idėją išmatuoti, kiek Lietuvos telpa mumyse, bei šokius skambant liaudiškiems ritmams dėkojame šv. Juozapo šeimos namams ir direktorei R. Kanclerytei.

Organizatoriai

Daugiau nuotraukų: https://www.facebook.com/kaisiadoriu.paparciupagrindinemokykla/photos_albums

 

  • n1
  • n5
  • n3
  • n4
  • 114_2040
  • 114_2045
  • n6
  • n7
  • n9
  • m4
  • 114_2077
  • 114_2084