Dešimtokų išleistuvės

Print This Post
Birželio 14-ąją linksma, o kartu ir graudu… Išlydim dešimtokus… Šimtmečio dešimtokus…
Laikas kaip viesulas praūžė kartu nusinešdamas ir dešimtokų vaikystės metus.
 
Visus dešimt metų į gyvenimo taurę kantriai kapsėjo tai, ką vadiname gyvenimo turtu: žinios, džiaugsmo ir liūdesio akimirkos, nuotykiai, išdaigos, meilė, patirtis. Užsivėrė mokyklos durys – baigėsi vienas gyvenimo etapas. Kiekvienais mokslo metais su mokykla atsisveikina vis kiti mokiniai. Visi skirtingi, bet atsisveikinimo nuotaikos būna panašios – veiduose nerimo ženklai, pritilę balsai, gėlės. Mokytojai vesdami už rankos drąsiai išvedė mažuosius abiturientus pro mokyklos duris. Atgijo prisiminimai iš pradinių klasių, skambėjo linkėjimai, paskutiniai pamokymai.
 
Mokyklos direktorė A. Grigienė tarė paskutinius padrąsinimo žodžius, linkėjo sėkmės, įteikė padėkos raštus. Klasės kuratorius M. Ambrizas kiekvienam ugdytiniui surado už ką padėkoti, pasakyti po gerą žodį, įteikė atminimo dovanėles. Dėkoti buvo už ką, o svarbiausia, už ištikimybę savo mokyklai. Mokykla dėkinga, kad šie mokiniai neišėjo mokytis kitur, pasitikėjo savo mokytojais. Malonu buvo išklausyti 10 kl. mokinių linkėjimus, priimti dovanas. Gėlės žiedeliu jie apdalino salėje sėdinčius visus mokyklos darbuotojus. Paskutinis dešimtokų žodis buvo trumpas, bet ryškus – perduotas mokyklos raktas, perskaitytas testamentas, išsakyti paskutiniai posmai, gėlėmis ir dovana atsisveikinta su mokykla ir mokytojais, sušoktas paskutinis šokis ir… pakilta skrydžiui į gyvenimą. Kaip ir kiekvienais metais su viltimi, o kartu ir liūdesiu išlydime pas mus užaugusius ir jau tik svečiais sugrįžtančius savo mokinius. Linkime jiems kuo didžiausios sėkmės! Linkime rasti savo gyvenimo kelią, nepamiršti draugų, mokyklos.
 
Informaciją parengė direktoriaus pavaduotoja ugdymui Norūna Grybienė