Dokumentinio filmo „Atiduok Tėvynei, ką privalai“ peržiūra

Print This Post

28162020_2061191897463031_3129876147143536839_oKokia yra žmogaus pareiga savo tautai ir valstybei? Kodėl tauta pasirenka vieną ar kitą kovos būdą? – panašūs klausimai vis dar neramina… Švenčiant Lietuvos valstybės šimtmetį, kyla retorinis klausimas, ar dabar mūsų jaunimas Tėvynei atiduotų save?..

Šiandien mes visi džiaugiamės prof. Liudo Mažylio atrastu 1918 metų vasario 16 dienos Lietuvos valstybės atkūrimo aktu. Šis įvykis vėl skatina susimąstyti ir prisiminti žmones, kurie kūrė mūsų valstybę, jai dirbo, už ją kovojo. Susižavėjimą ir pasididžiavimą kelia tarpukario Lietuva, joje gyvenusių žmonių ryžtas dirbti dėl geresnės ir gražesnės Tėvynės rytdienos. Smetonos laikų, tarpukario Lietuvos moksleiviai ir studentai, mokytojai ir inteligentai vėliau turėjo pereiti kryžiaus kelius partizanų žeminėse, iškentėti golgotos kančias Sibiro šalčiuose, kol atvedė mūsų Tėvynę į vėl išaušusią Lietuvos nepriklausomybę.

„Atiduok Tėvynei, ką privalai“, – šie partizanų žodžiai aptikti vienoje partizanų žeminėje. Jie išspausdinti rašomąja mašinėle. Jie tapo nuostata tiems, kurie niekada nesusitaikė su prarasta šalies nepriklausomybe. Šiandien šie žodžiai dar kartą pakartoti ir įamžinti režisieriaus Algio Kuzmicko filme. Šiame pusvalandžio trukmės filme pasakojama apie visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavimą, kuris įvyko 1949-ųjų žiemą Radviliškio rajone, Minaičių kaime, Stanislovo Mikniaus sodyboje įrengtame bunkeryje. 1949 m. vasario 16 d. ten buvo pasirašyta Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio politinė Deklaracija, patvirtinusi partizanų siekį atkurti nepriklausomą demokratinę valstybę. Liudininkų pasakojimai ir bunkerio vietoje atlikti archeologiniai tyrinėjimai padeda prisiliesti prie didvyriškų partizaninių kovų istorijos.

Šiandien vertindami partizaninį judėjimą susiduriame su įvairiomis nuomonėmis: vieniems jis buvo betikslis jaunosios kartos sunaikinimas, kitiems – kriminalinio elemento siautėjimas. Tačiau dauguma žmonių jame pirmiausiai mato tautinio idealo – laisvės siekimo įprasminimą, tęsimą mūsų tautos kovų už tautos išlikimą, išplaukiančių iš 1918-ųjų metų ir net tolimesnių amžių. Tai buvo didelė ir pateisinama auka, nes tai yra tautos moralinė stiprybė, iš kurios šiandien semiamės jėgų. „Mirti, bet nepasiduoti gyviems!“ -tokią priesaiką duodavo partizanai. Sovietinė okupacija, kaip neteisybė, buvo tokia didelė ir brutali, kad laisvės dvasia išaugusi karta pasirinko kovą ir žūtį, o ne prisitaikymą ir bedvasę egzistenciją.

Dėkojame Paparčių kaimo bibliotekos bibliotekininkei Ritai Kavaliauskienei, kuri mus mielai pakvietė stebėti ir aptarti šį filmą. Šis filmas – tai žingsnis, kuris priartina mokinius prie istorijos.
Informaciją parengė
socialinė pedagogė Daiva Janonienė ir mokytoja Norūna Grybienė

Daugiau nuotraukų ir informacijos: https://www.facebook.com/kaisiadoriu.paparciupagrindinemokykla/

  • 28070367_2061191960796358_8886526010324865560_o
  • 28060939_2061192087463012_1310729384123494399_o
  • 27983351_2061192297462991_4423431461079686088_o
  • 27982954_2061192030796351_1842782863759719207_o