Žygis prie Laukagalio akmens

Print This Post

received_960796497376644Birželio 3 d. mokykloje – turistinio žygio diena. Sunku buvo rasti vietą Paparčių apylinkėse, kurioje mokyklos-daugiafunkcio centro mokiniai nebūtų jau pabuvoję. Su vaikų pagalba nusprendėme, kad šiais mokslo metais keliausime pėsčiomis į Laukagalio kaimą. Laukagalyje yra trys archeologiniai paminklai: kapinynas, vadinamas Pavalių kalnu, akmuo, vadinamas Didžiuoju arba Aukuru, ir akmuo su „žmogaus pėda“. Išaušo labai šilta ir saulėta birželio 3-iosios diena – žygio diena… 6-10 kl. mokiniai bei mokytojai K. Jurevičienė, N. Gumbrevičius, J. Junelienė, D. Baniotienė bei M. Ambrizas, gerai nusiteikę, patraukė Laukagalio akmens link. Keliaudami visi grožėjosi nuostabia Paparčių apylinkių gamta.

Laukagalio akmuo su dubenėliais, vadinamas Didžiuoju, Aukuru, Velnio sostu. Pasakojama, kad akmuo yra senovinis aukuras, aplinkui jį augęs ąžuolynas, o ant šio akmens buvo kūrenama ugnis, aukojami gyvuliai. Žmonės prisimena, jog ąžuolynas buvęs dar ir XX a. pradžioje, tačiau dabar likęs tik vienas ąžuolas. Ąžuolų šaknų dar neseniai buvo randama ariant žemę. „Velnio sosto“ akmuo yra gavęs dėl to, kad žmonės ant akmens neva matydavę sėdintį velnią ir bešildantį prieš saulę. Akmuo išsiskiria matmenimis: ilgis – 5,15 m, plotis – 4,1 m, aukštis – iki 1,3 m. Šiaurinėje akmens pusėje, aukščiausioje vietoje, iškalti nedideli dubenėliai (skersmuo – apie 5 cm, gylis – 2 cm). Septyni – ryškūs, du – vos žymūs. Dubenėlių išdėstymas primena Grįžulo ratų žvaigždyną. Pietinėje akmens dalyje iškapoti trys 10-12 cm pločio stačiasieniai loveliai, iš kurių vidurinis – horizontalus. Akmens paskirtį prof. P. Dundulienė aiškino taip: „Deivei Laimai įgavus antropomorfinį pavidalą, atsirado vaizdinių apie akmeninius krėslus arba sostus. Lietuvoje žinoma akmenų, vadinamų deivės Laimos krėslais, kurių dauguma krikščionybės laikais pavadinta velnio krėslais. Toks velnio krėslas yra ir Prūdninkų k. [Laukagalio kaime – autoriaus pastaba]. Panašiuose krėsluose jau VII tūkstantmetyje prieš Kr. sėdėjo ir kitų Europos kraštų molinės ar akmeninės deivės“. Tiesa, Velnio sosto (krėslo) vardu šio akmens viet. gyventojai niekad nevadino, nors netoli jo yra žemuma, vadinama Velnio duobe. Archeologas P. Tarasenka 1923 m. apie akmenį rašė: „Didysis akmuo yra gal ir vienintelis taip gražiai nutašytas akmuo aukuras, alkakmenis, užsilikęs senobinės lietuvių tikybos atminimui“. 1977 m. archeologas hab. dr. V. Urbanavičius ištyrė 10×10 m plotą prie akmens ir rado dviejų ilgalaikių laužaviečių pėdsakų. Apie 350 m nuo Didžiojo akmens yra akmuo „su pėda“ – 28 cm ilgio, 8 cm pločio ir 2 cm gylio įdubimu. Šią „pėdą“ vieni žmonės priskiria Švč. Mergelei Marijai, kiti aiškina, kad ant akmens yra „trys vilko ir vieno žmogaus pėda“.

Informaciją parengė direktoriaus pavaduotoja ugdymui Norūna Grybienė

https://www.facebook.com/kaisiadoriu.paparciupagrindinemokykla/photos_albums

  • received_960797440709883
  • received_960796430709984
  • received_960796440709983
  • received_960796450709982
  • received_960796467376647
  • received_960796510709976
  • received_960796607376633
  • received_960796610709966
  • received_960796770709950
  • received_960796794043281
  • received_960796800709947